Abstract
Naujoji Europos teritorinės plėtros politika skatina endogeninį vystymą, kuris remiasi vietinėmis iniciatyvomis, lokalinio gamtinio bei kultūrinio potencialo panaudojimu ir naujomis valdymo formomis. Straipsnyje analizuojami ES kaimo plėtros programos LEADER įgyvendinimo būdai Lietuvoje ir Prancūzijoje. Empirinio tyrimo objektas – Joniškio r. vietos veiklos grupė (VVG) Lietuvoje ir Gévaudan-Lozère (Cévennes) VVG Prancūzijoje. VVG tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas partnerystės grupės formavimuisi ir jos narių socialiniam tinklui, kurio pagrindą sudaro veikėjų tarpusavio ryšiai. Kolektyvinėje veikloje narių tarpusavio ryšių prigimtis ir intensyvumas gali padėti arba trukdyti įgyvendinant bendrą projektą. Centrinių partnerystės socialinio tinklo individų identifikavimas leido nustatyti realius programos lyderius, jų darbo strategiją ir indėlį į vietos plėtrą. Vienas iš tyrimo aspektų yra atrinktų ir įgyvendintų vietos projektų analizė, leidžianti įvertinti realius partnerystės grupės prioritetus, programos indėlį į kaimo plėtrą ir aktyviausius dalyvius. Socialinio tinklo ir vietos projektų kartografinė analizė atskleidė kaimo lokalinės teritorijos formavimąsi. Dviejų šalių palyginamoji analizė leidžia įvertinti nacionalinio ir vietinio konteksto įtaką programos vykdymui ir lokalinei teritorinei plėtrai.